- apstoti
- apstóti vksm. Žmónės apstójo nepažį̇́stamąjį ratù.
.
.
apstoti — 1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstojo DŽ1. Apstojo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstojo mane ir pradėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
apstojimas — apstojìmas sm. (2), apstojimas (1) K → apstoti: 1. SD203, Sut, N Apstojimas tų žmonių [turguj]! Mžk. 2. N, LL114 Apstojimą miesto pametu R35, MŽ47. 3. Ale toks velnių (apie varnėnus) apstojimas – negali atstot Mšk. ║ Ta apstojimas: dainiuok,… … Dictionary of the Lithuanian Language
aptilti — aptìlti intr. Rtr, DŽ; N 1. pasidaryti kiek tylesniam, ne tokiam garsiam, ne taip girdimam: Kaip tik armotos aptilsta, reikia grįžti namo pavalgydinti vaikų Pč. Aptìlo šaudymas, tuoj užsičiaudėjau [nuo dujų] Antš. Aptìlo perkūnijos trenksmai… … Dictionary of the Lithuanian Language
pritilti — pritìlti intr. Š, NdŽ, DŽ1 1. pasidaryti ne taip girdimam, tylesniam: Kai kur [daina] pritilsta, kai kur dar smarkiau suaidi rš. Atrodo, kad visas miškas pilnas kažkokios gyvybės, kuri tik laikinai yra pritilusi rš. Pritilusį miestą lyg pasakoj… … Dictionary of the Lithuanian Language
apnikti — 1 apnìkti 1. tr. B, K apipulti, užpulti: Tą valandą įvažiavusius apniko šunys LzP. Nevaikščiok naktį, da šunys galia apnìkti Krž. Vilkai mano karveles apniko M.Valanč. Apniko kai varnos vanagą Sln. Bėga it vapsų apnikta rš. Neprieteliai mus… … Dictionary of the Lithuanian Language
apstodinėti — 1. refl. iter. dem. apstoti 6 (refl.): Eina iš lėto, apsistodinėdama rš. 2. tr. apstoti, apnikti: Votys tai mane labai apstodinėjo Arm. 3. intr. šiek tiek nustoti, liautis: Dantis jau apstodinėja sopėt Drsk. stodinėti; apstodinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nustoti — Š; H, L 1. intr. statant koją, nusprūsti, nužengti į šalį: Aš nustojau nuo trepų ir baisiai susimušiau Alk. | refl.: Nusistojau nuo liepto Grž. 2. intr. atsistoti: Ė anas (vilkas) man pirma išvydo, tai do anas nusto[jo] eit ir daboja nustojęs Aps … Dictionary of the Lithuanian Language
pastoti — Š; L 1. refl. Sut užimti stovimą padėtį, remiantis kojomis atsistoti: Tik pasistojo, bet kojų nekėlė Grg. Basas nepasistoja – klumpius padaro Sem. Itai jau priseina, ką reikia dainuot mum pasistojus Aps. Būk be darbo, dvėsk badu pasistojęs Jdr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
antstoti — (ž.); Sut 1. intr. užstoti, užlipti: Kad tu norėtumi nubėgti par kiek šimtų mylių, antstojai ant [stebuklingo] kilimo – tujaus stosys S.Dauk. 2. tr. pradėti (amžiaus metus): Devynis pabengiau metus, dešimtus antstojau i pradėjau ganyti Kv. 3. tr … Dictionary of the Lithuanian Language
apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… … Dictionary of the Lithuanian Language